Kas yra žaidimas?

Informacija

Žaidimas – pagrindinis vaiko gyvenimo ir ugdymo(si) metodas, svarbi vaiko kultūros dalis. Žaisdami vaikai atskleidžia savo patirti, kaupia ją, išgyvendina įvairius vaidmenis, išreiškia jausmus ir emocijas, sprendžia problemas, įveikia sunkumus, atrastus veiklos būdus pritaiko naujose situacijose, kuria bendravimo situacijas ir kt.

Pagrindine vaiko veikla žaidimai laikomi ne dėl to, kad vaikas daugiausia laiko žaidžia, bet todėl, kad žaidimas sukelia didelių ir svarbių vaiko psichikos pakitimų, paveikia visą jo raidą Žaidimas atskleidžia, ar vaikas vystosi tinkamai.

Stebint žaidžiantį vaiką ir vertinant jo žaidimą vadovaujantis tam tikrais kriterijais, galima nustatyti normalią arba ne visai žaidimų raidą, o pagal ją ir vaiko raidos ypatumus. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį ir veiklos įgūdžius, mąsto ir sprendžia įvairiausias problemas.

Žaisdamas vaikas įpranta atlikti veiksmus, kurie jam bus reikalingi vėliau savarankiškame gyvenime, o lavinami įgūdžiai jį geriau parengia būsimajam darbui. A. Gučo (1994) teigimu, žaidimai organizuojami taip, kad vaiką ilgainiui įtrauktų į darbą, į tikslingą siekimą atlikti kokį nors uždavinį. Vaikui augant, suaugusieji turėtų atrinkti vis sudėtingesnių žaidimų, pratinti siekti labiau apibrėžtų tikslų. Taip žaidimas palaipsniui virstų darbu. A. Grybauskienė, R. Vasiliauskas(1985) išskiria šiuos žaidimo ryšio su darbu aspektus:

• žaidžiant formuojasi savybės reikalingos darbui: valia, atidumas, tikslo siekimas;
• žaidžiant mokomasi atskirų darbo veiksmų ir būdų, formuojami darbo įgūdžiai;
• žaidžiant žaidimus, kuriuose vaizduojamos įvairios suaugusiųjų žmonių veiklos rūšys, įgyjama žinių apie darbą, profesijas, žmonių darbo santykius;
• žaidimui pasigaminama reikalingų žaislų, jie prireikus taisomi;
• žaislai tvarkomi, valomi, plaunami, mokomasi visada sutvarkyti savo žaidimų vietą;
• darbui suteikiama žaidimo forma, pvz., tvarkoma aikštelė pamėgdžiojant suaugusiųjų darbo organizaciją.

Žaidimui grupėje tenka labai reikšmingas vaidmuo ugdant vaiko asmenybę. Žaidžiant vaiko patiriami įvairūs jausmai padeda jam vystytis kaip individualybei ir kaip kolektyvo nariui. Grupiniame žaidime jis gali identifikuoti save su kitais vaikais, išmoksta prisiderinti prie kitų. Grupėje greičiau pastebimos gerosios ir blogosios asmens savybės. Žaidžiant išryškėja vaikų visuomeniškumo bruožai.

Žaisdami keliese, vaikai turi laikytis žaidimo taisyklių, paklusti bendriems reikalavimams. Taip mokosi susivaldyti, derinti savo veiksmus su viso kolektyvo veiksmais, susitarti, riboti individualius norus ir impulsus, taigi žaidimai yra ir vaiko valios, atsakomybės ugdymo priemonė. Moko padėti vienas kitam, būti kultūringiems, nuoširdiems (I. Butautienė, A. Paulavičiūtė, 2003; Z.Kontautienė,1985; A. Gučas,1990).

Žaidžiant lavėja vaiko fizinės ir psichinės savybės, jis įgyja ir pagilina įgytas žinias, nes geriau pažįsta tikrovę, ją perkuria. Žaisdamas siužetinius žaidimus, vaikas perpranta profesijų vaidmenis, mokosi bendrauti, formuojasi valingą elgesį. Žaidimai ugdo įvairias savybes, kurių prireiks ateityje (V.Indrašienė,2004; A. Gučas, 1990; I. Butautienė, A. Paulavičiūtė, 2003). Parengė: Auklėtoja Rima Ručinskienė (Pagal V. Gudžinskienės, A. Palaimaitės straipsnį, žurnalas „Žvirblių takas“).