Kovo 22 dieną minime pasaulinę vandens dieną

„Vandens vertinimas“ („Valuing water“) – tokia  Pasaulinės vandens dienos tema, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į pasaulinę vandens krizę ir į iškeltų tikslų įvykdymą, iš kurių vienas svarbiausių – iki 2030 m. užtikrinti  visame pasaulyje sanitarinius reikalavimus atitinkančio vandens tiekimą.

 Nors vanduo visada buvo laikomas gyvybės šaltiniu, jis gali tapti ir susirgimų priežastimi, nes gali būti užterštas užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, cheminėmis medžiagomis. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka aktuali visame pasaulyje.  Užterštas vanduo,  blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos, virusai, parazitai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) specialistai pažymi, nors Lietuvoje per vandenį išplitusių užkrečiamųjų ligų protrūkių neužfiksuota, bet intensyvi žmogaus veikla – pramonė, žemės ūkis, transportas, netinkamas buitinių atliekų tvarkymas, nuolatos teršia aplinką ir gali sudaryti palankias sąlygas vandenyje plisti ligas sukeliančioms bakterijoms – Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt., virusams – adenovirusams, enterovirusams, hepatitams A ir E, norovirusams ir kt., pirmuonims – Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica,Giardia intestinalis. Parazitai vandenyje gali ilgai išlikti gyvybingi, o bakterijos net pasidauginti. Pavyzdžiui, kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti mėnesius.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį.

Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, tačiau ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Daug kaimuose ar priemiesčiuose gyvenančių žmonių vis dar vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį, kuris gali būti užterštas ne tik pavojingomis cheminėmis medžiagomis bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjais. Vietinės taršos šaltinių yra daug ir įvairių  – tai lauko išvietės, netinkamai įrengtos mėšlidės ir kompostinės, netinkamai įrengtos ir eksploatuojamos vietinės kanalizacijos sistemos, tarša naftos produktais ir kt.
Ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną maudantis, geriant vandenį ar jį naudojant rankų, vaisių, daržovių plovimui. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, tačiau dažniausiai tai būna ūminės žarnyno infekcijos, pasireiškiančios pilvo skausmais bei viduriavimu.
Svarbu pažymėti, kad šalyje apie 2,5 mln. gyventojų naudojasi saugiu ir nuolatos tikrinamu, centralizuotu vandentiekio tinklu teikiamu vandeniu, apie 700 tūkst, gyventojų naudojasi iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių gaunamu vandeniu, kurie patys privalo saugoti vandens šaltinius nuo užteršimo bei rūpintis asmeniniame ūkyje naudojamo vandens kokybe.

Lietuvoje geriamojo ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato 2003 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-455, patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus medžiagą.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė Lolita Jurgutavičienė